Marijampolės apskrityje ištirti 75 šachtiniai šuliniai, kurių vandenį naudojo nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Vandens mikrobiologinė tarša neatitiko higienos normos  25 šulinių vandenyje. O padidintas nitritų, nitratų ar amoniako kiekis rastas 35 iš šulinių paimtuose mėginiuose.
 
Šulinių vandenį Lietuvoje vartoja beveik 1 mln. gyventojų. Tačiau gruntinį vandenį iš tiesų ne visada yra saugu vartoti. Tyrimai rodo, kad per 50 procentų tirtų šulinių nustatyta padidėjusi mikrobinė tarša, vidutiniškai 30 procentų visų šulinių ir net iki 90 procentų šulinių, esančių miestuose ar gyvenvietėse, yra užteršti nitratais. Taip yra todėl, kad į šulinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, šulinio įrengimo ir priežiūros ir, žinoma, ūkinės veiklos.
 
Didžiausias gruntinio vandens teršėjas – dirbamų žemių tręšimas organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, o taip pat žema ūkininkavimo ekologinė kultūra. Sodybose neretai šeimininkai patys teršia vandenį, kurį geria. Tradiciškai šulinys kasamas sodybos centre, šalia gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, daržų.
 
Pagrindiniai taršos šaltiniai čia yra netvarkingai laikomos ar naudojamos organinės ir mineralinės trąšos. Atskiri taršos šaltiniai gyvenvietėse suformuoja ištisus užteršto vandens plotus. Vandenį išvirinę mes galime sunaikinti ten buvusius mikroorganizmus, tačiau nitratų ar pesticidų nepašalinsim nei virindami, nei filtruodami vandenį buitiniais filtrais. Nitratai ypatingai pavojingi dirbtinai maitinamiems kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus, jei jų maisto paruošimui vartojamas užterštas vanduo. Vandens skonis ir išvaizda dažnai yra apgaulinga. Pavyzdžiui, nitratai nekeičia juslinių vandens savybių – skaidrus ir labai skanus vanduo gali
būti nuodingas.

Tyrimų rezultatai: Marijampolės apskrityje per pirmąjį pusmetį ištirti 75 šachtiniai šuliniai, kurių vandenį
naudojo nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. Mikrobiologinė tarša neatitiko higienos normos (toliau – HN) 25 šulinių vandenyje (34 proc.tirtų šulinių). Padidintas nitritų, nitratų ar amoniako kiekis rastas 35 mėginiuose (45 proc.tirtų šulinių).
 
Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse ištirtas 42 šachtinių šulinių vanduo. Mikrobinė tarša viršijo normas 9 šulinių vandenyje (22 proc.). Padidintas nitritų, nitratų ar amoniako kiekis rastas 19 mėginių (45 proc.).
 
Šakių rajono savivaldybėje ištirtas 8 šachtinių šulinių vanduo. Mikrobinė tarša viršijo normas 2 mėginiuose (25 proc.).  Užterštas nitritais, nitratais ar amoniaku vanduo rastas 4 mėginiuose (50 proc.).
 
Vilkaviškio rajono savivaldybėje ištirtas 25 šachtinių šulinių vanduo. Padidinta mikrobinė tarša rasta 14 šulinių vandenyje (56 proc.). Padidintas nitritų, nitratų ar amoniako kiekis rastas 12 mėginių (48 proc.).
Mikrobinė tarša vyrauja ištirtuose Vilkaviškio rajono gyventojų šulinių vandens mėginiuose.
Didžiausia cheminė tarša nustatyta ištirtuose Šakių rajono savivaldybės gyventojų šulinių vandens mėginiuose (nitratais –71 proc., amoniaku – 28 proc.)
 
Ištyrę šachtinių šulinių vandenį, kurį naudojo nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn., Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai pateikė rekomendacijas šio vandens vartotojams ir parengė bei pateikė  informaciją apie vandens kokybę suinteresuotoms institucijoms.

 
Daiva Klimavičienė
Marijampolės visuomenės sveiktos centro vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene