Trombozė, arba tiksliau – veninė trombozė – kasmet pasigrobia pusės milijono žmonių gyvybes. Vien Europoje! Užkirskite kelią. Portale Sveikas.lt – sveiko gyvenimo receptas: kaip atpažinti šią ligą?

Ką reikia žinoti apie trombozę?

Kraujo krešėjimas – tai fiziologinis procesas, apsaugantis organizmą nuo kraujo netekimo ir taip užtikrinantis išgyvenimą. Sutrikus krešėjimo sistemos funkcijoms arba dėl išorinių veiksnių kraujagyslėse gali formuotis kraujo krešuliai (trombai). Trombozė – tai kraujo krešulių (trombų) susidarymas kraujagyslės spindyje. Trombai gali formuotis ir venose, ir arterijose, ir kapiliaruose.

Giliųjų venų trombozė ir plaučių arterijos tromboembolija yra viena didžiausių medicinos problemų. Dėl trombozės ir susijusių patologinių procesų žmogų ištinka miokardo infarktas, išeminis insultas, plaučių arterijos trombinė embolija ir kitos tromboembolinės komplikacijos. Neretai trombozės sindromas diagnozuojamas per vėlai – kai atsiranda ženklūs klinikiniai požymiai arba gyvybiškai svarbių organų funkcijos sutrikimas. Optimali trombozės prevencija gali iš esmės sumažinti tiek arterinių, tiek veninių trombų susidarymą ir pailginti pacientų išgyvenimą.
Rizikos veiksniai

Žinojimas – turtas, todėl pasidomėkite, ar nepriklausote rizikos grupei. Didesnė tikimybė susirgti venų tromboze: tiems pacientams, kuriems anksčiau diagnozuota giliųjų venų trombozė ar plaučių embolija;  riboto judėjimo asmenims, daug keliaujantiems lėktuvu ar kitomis transporto priemonėmis; asmenims, vartojantiems kraujo krešėjimą didinančius vaistus;  paralyžiuotiems žmonėms;  nėščioms moterims;  esant nutukimui (KMI>30);  rūkantiems;  sergant širdies nepakankamumu;  patyrus operacijas ir traumas.

Įrodyta, kad giliųjų venų trombozė yra dažna komplikacija po didelių traumų.

Didžiausia rizika ligoniams, patyrusiems galvos ir nugaros smegenų bei galūnių traumas; po dubens organų srities ar kojų operacijų;  vyresniems žmonėms (>40 metų, ypač >70 metų);  piktybinis procesas; vartojant geriamuosius kontraceptikus; esant venų varikozei; dažnai skraidantiems lėktuvu – ypač ilgus atstumus;  esant kraujo pokyčiams (padidėjusi hemoglobino ir fibrinogeno koncentracija, padidėjęs trombocitų kiekis ir pan.).

Arterinės trombozės rizikos faktoriai:

    aterosklerozė;
    paveldėjimas;
    amžius;
    paveldėjimas;
    padidėjęs arterinis kraujo spaudimas;
    padidėjęs lipidų kiekis;
    rūkymas;
    metabolinis sindromas;
    nutukimas, ypač pilvinio tipo;
    mažas fizinis aktyvumas;
    netinkama mityba.


Būkite atidūs simptomams
Jeigu abejojate savo sveikatos būkle, jei ryškėja nerimą keliantys simptomai – nekankinkite savo organizmo. Geriausia, žinoma, kuo skubiau kreiptis į gydytoją, bet jei šiuo metu neturite galimybių, pasitikrinkite, ar Jūsų simptomai nesutampa su trombozės požymiais.

Pagrindiniai venų trombozės simptomai: skausmas,  edema (patinimas), cianozė (mėlynavimas). Cianozė – būdingas giliųjų venų trombozės požymis.

Žmogus gali justi kojų skausmą, tinimą, tačiau šie simptomai pasireiškia tik tuomet, kai susidaro dideli trombai, beveik uždarantys venos spindį.
Trombozė ligoninėje gulintiems pacientams paprastai nepasireiškia jokiais simptomais, o pirmieji grėsmingi požymiai dažnai atsiranda jiems grįžus į namus.
Vaikštančiam ligoniui visi simptomai būna ryškesni negu gulinčiam, todėl sunkiems pooperaciniams ar neurologiniams ligoniams venų trombozė gali būti visai be simptomų.

Klubinių, šlaunies ir pakinklio venų trombozei būdinga didelė edema, ryški cianozė ir skausmas.

Jeigu trombų yra tik klubinėje venoje, tai sutinsta šlaunis ir kiek mažiau – blauzda.

Jeigu trombų yra ir klubinės, ir šlaunies venose, tai edema apima ir šlaunį, ir blauzdą.

Gydymas

Trombozėms gydyti taikomi antikoaguliantai, trombolizė ir nemedikamentinės priemonės (pvz., kompresinės kojinės).
Kraujo krešėjimą stabdantys vaistai (antikoaguliantai), kurie neleidžia kraujo krešuliams susidaryti.
Be įprastinių injekcijų, galima rinktis ir antikoaguliantus tablečių pavidalu. Kokią vaisto formą bepasirinktumėte, juos reikia vartoti tiksliai laikantis gydytojo nurodymų.

Profilaktika

Profilaktinės priemonės gali ženkliai sumažinti trombozės ir su ja susijusių būklių išsivystymo tikimybę.
Pirmiausiai – moduliuojamų rizikos faktorių korekcija. Būtina koreguoti tuos rizikos faktorius, kurie nuo mūsų priklauso:

    fizinį aktyvumą,
    koreguoti svorį,
    reguliuoti mitybą.

Šiuo atveju naudingi ir specialios medicininės paskirties maisto produktai bei maisto papildai, skirti esant kraujotakos sutrikimams ir padidėjusiai trombų susidarymo rizikai.