Spalio 25 d., šeštadienis 23:36
Šios savaitės pabaigoje Marijampolėje prasidės palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidai. Jie truks savaitę. Apie šią iškilią asmenybę, "Vorutoje" mintimis dalijasi vilnietė Genovaitė Gustaitė.


„Jis buvo drąsus žmogus", - taip Jurgį Matulaitį apibūdino popiežius Jonas Paulius II, 1987 m. skelbdamas jį palaimintuoju.

Beveik po dviejų dešimtmečių (2005) išėjusioje labai išsamioje, puikioje T.Gurskio (Górski) monografjoje jis pristatomas, kaip „turtingos dvasios, tarptautinį pripažinimą pelnęs žmogus“, neišdildomą veiklos pėdsaką palikęs „Lenkijoje (pirmiausia!), Lietuvoje, Gudijoje, Latvijoje, taip pat Sankt Peterburge, Šveicarijos Fribūre, Romoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Tokį pripažinimą pelniusiai asmenybei, jos savybėms nušviesti labai pravartūs yra H. Pšezdzieckio (Przeździecki), kolegos nuo Varšuvos seminarijos laikų, atsiminimai. Juose apie naujoką, atsikėlusį iš Kielcų seminarijos, rašoma: „Nuo pirmos susitikimo valandos mes pasijutome pagauti didelės jo inteligencijos, nepaprastų gabumų ir dvasios kilnumo. Pastebėtina, jog Matulaičio pavardė buvo sulenkinta jau stojant į seminariją Kielcuose (įrašytas kaip Matulewicz), tačiau tolesnės atsiminimų eilutės liudija, nepasikeitusį tautybės supratimą.

H. Pšezdcieckis teigia: „Mes žinojome, kad jis yra lietuvis. Mes gerbėme jo jausmus, jis gerbė mūsų. Mes jame mylėjome Lietuvą, jis mumyse – Lenkiją.“ Dar kelios savybės priduriamos po bendrų studijų aukštosiose mokyklose (Peterburgo dvasinėje akademijoje, Fribūro universitete):
 
„Tiek seminarijoje, tiek vėliau akademijoje jis pasižymėjo tolerancija ir meile. <...> Niekuomet ir niekur nemačiau jame iškylančio savojo „aš“ <...>.“ Be to, egzaminų rezultatai, daktaratas, „<...> paragino [Fribūro] universiteto profesorius parašyti į Romą apie nepaprastus jaunojo daktaro gabumus“. (Inteligencija, jokios savimeiles, nepaprasti gabumai).

Šalia H. Pšezdzieckio vertinimo daug pasako paties J.Matulaičio požiūris į mokslinį darbą, į savo veiklą. Pasirodo, rašydamas magistro darbą („Apie karą“, vadovas buvo J.Mačiulis-Maironis), prašė Romos kurijos leidimo skaityti draudžiamus veikalus, o antrosios aukštosios mokyklos (Fribūre) pasirinkimą nulėmė prof. A.Veisas (Weiss), kurio dėstoma apologetika „nuo kitų didžiųjų pasaulio apologetų skiriasi savo visuomeniškumu“.

(Čia studijuodamas susipažino su garsiąja Leono XIII enciklika „Rerum novarum“ (Permainų troškimas, 1891 m.), su  jo šūkiu „Quitez la sacristie“ (Išeikite iš zakristijų), raginusių Bažnyčią atsibusti, kapstytis iš snaudulio).

Yra žinoma, kad Kielcų kunigai grįžusiam iš Šveicarijos dėstyti priekaištavo dėl per didelio liberalizmo <...>“. Puikiai  jausdamas  labai  sumenkusią Bažnyčios įtaką ypač po 1905 m. revoliucijos, J.Matulaitis rašė: „Mums, dvasininkams, reikia reformuotis,  reikia imtis socialinio darbo  <...>, siekti tobulumo, jei nenorime, kad pas mus atsitiktų tai, kas atsitiko Prancūzijoje.

“ Būtent socialiniam  darbui, apėmusiam darbininkiją, studentiją  (jaunimą), reformų  siekimui, visuomeninės sistemos taisymui ir buvo atiduotas laikas (1904–1907) Varšuvoje (į kurią pateko sustiprėjus nuolat kankinusiai kaulų džiovai). 

Jis teigė: „Laikas ir aplinkybės skubina [!] mus imtis socialinio darbo. Tačiau čia neužtenka pačių geriausių norų: čia reikia mokėti dirbti.“ Mokėti... Būdamas tvirtas, gilus teologas, norėdamas susipažinti su kitaip mąstančiais, nevengė jų kviesti į politinės ekonomijos kursus (įkurtus grafaitės C.Pliater-Zyberkaitės, bendramintės, supratusios Bažnyčios padėtį, reformų būtinumą, be to, jį savo įstaigoje gydžiusios).

Vienas  iš tokių pranešėjų buvo garsus ekonomistas, sociologas ir antropologas L. Kšivickis  (Krzywicki), visuomeninėmis pažiūromis – kairysis radikalas, o politinėmis – socialdemokratas,  tos partijos narys.  Jaunesnio amžininko E. Jaros (vėliau Varšuvos, Oksfordo universitetų profesoriaus) teigimu: J. Matulaitis „<...> pagyrė prelegento žinojimą ir objektyvumą. Dar daugiau, jis pasakė, kad daugelis prelegento teiginių  sutinka su katalikiška etika.“

E. Jara toliau pripažįsta, kad  „toks kun.Matulevičiaus požiūris anais [1905] metais buvo dar labai pažangus ir drąsus“. Požiūrio pažangumą, drąsumą kaip patvirtina kito klausytojo, grafo J.Ostrovskio (Ostrowski), nuomonė: per „Pliaterytės ir kun. Matulevičiaus sumanymą mes visi, Kšivickio vedami, strimagalviais riedame į hereziją ir amžinąją prapultį“.

Panašių į grafą netrūko. Už savo platų požiūrį, pastangas atnaujinti Bažnyčią, buvo skundžiamas kurijai, Romai,  juo susidomėjo Pijaus X sodalicija. Jos įkūrėjas prelatas Umbertas Beninjis  (Benigni) rašė, kad „kun. Matulevičius [grafaitės Pliaterytės įkvėpėjas] pavojingiausias modernistas pasaulyje“.

Įtarinėjamas, kaltinamas, skundžiamas  J.Matulaitis, kaip pats rašo artimiausiam draugui P.Bučiui, pasiryžta nekreipti dėmesio, kas ką sako ar rašo, o dirbti vien Dievo garbei bei žmonių labui. (Tuomet pasirenka ir veiklos šūkį: „Vince malum in bono“ – Nugalėk blogį gerumu; to šūkio laikėsi ir vėliau, kai buvo paskirtas Vilniaus vyskupu.)

Šią įsimintiną savybę atsiminimuose yra pastebėjęs minėtas E.Jara: kun.Matulevičius siaurų obskurantų, sustingusių tradicijų šalininkų, apimtų pažangos baubo (kaip grafas Ostrovskis), išpuolių nepaisė – „nesikišti į ginčus buvo vienas iš ryškiausių jo bruožų“.

Paskutinis, tarsi vainikuojantis neilgą Varšuvos laikotarpį, J. Matulaičio darbas – 1907 m. Lenkijos socialinių kursų organizavimas. (Jis tų kursų generalinis sekretorius, o patys kursai – pirmieji Lenkijos karalystėje; beje, pradžioje numatyti surengti Vilniuje 1906 m., bet, negavus valdžios leidimo, perkelti į Varšuvą.)

Susidomėjimas kursais buvo didžiulis, jie sutraukė daugiau nei 700 dalyvių (Bažnyčios hierarchų, kunigų, mokytojų, visuomenės veikėjų, spaudos atstovų, vyrų ir moterų; kelios dešimtys kunigų atvyko ir iš Lietuvos). J.Matulaitis paskaitos tema pasirinko kertinį sociologijos mokslo akmenį – nuosavybės teisę.

Kaip ir ankstesnėje veikloje, savo pažiūromis bei sprendimais, „kartais besiskiriančiais nuo tų, kurie buvo laikomi nepaliečiama Bažnyčios tiesa bei tradicija“, jis nepabūgo „smogti  į kapitalistinį išnaudojimą ir pagoniškų „usus et abusus“ (naudojimą ir išnaudojimą).

Viena iš pagrindinių minčių: „Duokit mums žmonių, sugebančių ir pasiryžusių dirbti socialinėje srityje, nes žmonės vertingesni už mūrus (namus), už pinigus.“ Sukėlusi daug ginčų, svarstymų paskaita buvo pripažinta kaip „veikiausiai geriausia iš visų, ypač varšuviečių skaitytų“.

Suprasdamas temos svarbą, J.Matulaitis prie jos grįžo, į ją gilinosi ir ateityje. Antrą kartą (lotynų kalba) ją perskaitė dar tais pačiais 1907 m., užimdamas neseniai įkurtą ir jam pasiūlytą sociologijos katedrą – ne tik pirmąją Peterburgo dvasinėje akademijoje, bet ir vienintelę Rusijos imperijoje.

Trečią kartą prie temos grįžo po poros metų (1909), kai Kaune buvo organizuoti vadinamieji sociališkieji kursai. (Kad jie J.Matulaitį, tuomet Akademijos profesorių, traukte traukė, matyti iš jo laiško A.Dambrauskui - Jakštui: „Aš  neišpasakytai trokštu tų kursų; tiek metų nebuvęs Lietuvoje, tikiuosi atgaivysiąs savo dvasią.“ (Traukė ne vien socialinis klausimas...).

Savo temą – „Bažnyčia ir nuosavybės“ – čia jis perskaitė lietuvių kalba; apskritai kursuose Bažnyčia pirmą kartą  lietuviškai prabilo ne bažnyčioje ir pirmą kartą socialiniais klausimais. (Susidomėjimas, kaip ir Varšuvoje, didžiulis; dalyvių atsiminimuose minima, kad tarp klausytojų pasitaikė ir žydų. Turėjo suprasti lietuviškai?..).

Minėtos monografjos autoriaus, T.Gurskio, teigimu, J. Matulaitis Varšuvoje bei Peterburge „siekė pasivyti, kas buvo apleista religiniame ir visuomeniniame gyvenime, atnaujinti Bažnyčią. <...> Labiausiai nusipelnė kaip vakarų laimėjimų, ypač enciklikos „Rerum novarum“ populiarintojas“.

Genovaitė GUSTAITĖ
Vilnius
"Voruta"

Nuotraukoje: į Marijampolės baziliką, kur ilsisi palaimintojo Jurgio Matulaičio palaikai, tikintieji eina prašyti užtarimo bei malonių.


Griežtai draudžiama Marijampolietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Marijampolietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Marijampolietis.lt nuorodą.
Vardas: * 
El. paštas:  
Komentaras: * 
 
Rašyti
Portalo redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus info@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.
Kraunama...
Populiariausios naujienos