Sparčiai šąlantis oras krašte jau prišaukė ne vieną nelaimę, pasibaigusią žmonių žūtimi. Vieni jų bandė pasišildyti ir žuvo gaisruose, kiti sušalo nešildomose patalpose. Suvalkijoje kol kas nelaimių dar neįvyko, tačiau jų gali atsitikti bet kurią minutę, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

Marijampolės apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) viršininko pavaduotojas Rytis Masys dienraščiui pabrėžė, kad dabar privalu galvoti ne vien apie save, būtina prisiminti kaimuose, ypač vienkiemiuose, gyvenančius senyvo amžiaus žmones.

Pasidomėti, kaip jiems sekasi, ar nereikia pagalbos, galėtų ne tik artimieji, bet ir jaunesni kaimynai. Mat, kaip rodo pastarųjų dienų nelaimės, daugiausia nuo šalčio nukenčia būtent atokių vienkiemių gyventojai.

Anot R.Masio, vienas iš būdų apsisaugoti nuo šalčio - kaip galima rečiau eiti iš namų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

"Kai taip šalta, be būtinybės iš namų - nė žingsnio. Vyresniais artimaisiais turėtų pasirūpinti kiti šeimos nariai: parūpinti jiems maisto atsargų keletui dienų, jeigu namas šildomas krosnimi - prinešti malkų ar kitokio kuro, kad senukams nereikėtų eiti į lauką", - atrodytų, paprasčiausių patarimų negailėjo R.Masys.

Pareigūnas primygtinai perspėjo, kad nederėtų šaltyje stoviniuoti lauke: nei gatvėse, nei keliuose. Jei būtina laukti, pavyzdžiui, stotelėje, geriau vaikštinėti, judėti, bet ne sėdėti.

Kai lauke taip šalta, intensyviau kūrenamos ir krosnys. Anot R.Masio, šeimininkai turėtų vengti perkaitinti jas, nes kaminuose ir sienelėse atsiranda plyšių, o per juos ugnis gali prasiskverbti į būstą ir sukelti gaisrą. Taip pat reikėtų laikytis seniai žinomų taisyklių - nenaudoti degių skysčių, prie krosnies būtinai įrengti nedegų pagrindą, kad nelaimės neprišauktų iškritusios žarijos, nepalikti mažamečiams vaikams prižiūrėti krosnies.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vyriausioji specialistė Laura Valauskienė perspėjo, kad esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas, tad reikėtų nepamiršti kepurės, o skruostus ir nosį apsaugoti šaliku. "Esant lengvam nušalimui, žmogų reikia sušildyti. Nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti audiniu", - teigė L.Valauskienė.

Nuo šalčio kenčia ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvūnai, tad veterinarijos specialistai primena, kad ir jiems reikalingas žmogaus rūpestis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo Giedriaus Blekaičio teigimu, būti lauke įpratusiems naminiams gyvūnams toks šaltis nelabai baisus. Tačiau jie turi gulėti sausame guolyje, būti pakankamai šeriami bei girdomi.

Anot jo, didesnio žmonių dėmesio reikėtų tiems gyvūnams, kurie auginami žmonių būstuose, o į lauką išleidžiami tik retkarčiais. "Šunis, pripratusius gyventi šiltai, reikėtų saugoti nuo tokio neįprasto šalčio. Galima juos aprengti įvairiais šunims skirtais drabužiais, be to, jau yra net ir specialios jiems skirtos avalynės", - dienraščiui „Lietuvos žinios“ aiškino veterinarijos gydytojas.

Itin šaltomis dienomis vedžiojamiems šunims reikėtų uždėti ne greitai sušąlantį antkaklį, o specialias petnešas. Taip šuo bus apsaugotas nuo galimo gerklės uždegimo.