2011 gegužės 27 05:52, www.balsas.lt
Tai, kad Baltijos identitetas per 20 metų turėjo susilieti su Šiaurės šalių identitetu, tapo viena iš nedaugelio sutampančių idėjų, kurias savaitgalį Taline išsakė Lietuvos ir Latvijos premjerai interviu dienraščiui „Postimees“.
Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke Andriau Kubiliau, ar yra dalykų, kuriuos Jūs norėtumėte padaryti taip pat, kaip padarė estai ar latviai, jeigu turėtumėte galimybę pakeisti pastarųjų 20 metų istoriją?
Žinoma. Man norėtųsi, kad politinių jėgų išsidėstymas mūsų šalyje būtų buvęs toks, kaip Estijoje: per pastaruosius 20 metų Jūsų vyriausybę beveik visą laiką sudarė centro dešiniosios partijos, tuo tarpu kai Lietuvoje dešinieji centristai per 20 nepriklausomybės metų valdžioje buvo tik šešerius metus.
Ar Jūs galėtumėte latvius ir estus ko nors pamokyti?
Tiktai krepšinio.
Kaip Jūs manote, ar po 20 metų atsiras toks išskirtinis Baltijos identitetas, kokį dabar matome Šiaurės šalyse?
Manau, kad mes vis dažniau pastebėsime Baltijos identiteto ir Šiaurės šalių identiteto bendrumą.
Strategijose, kurias ketiname įgyvendinti per ateinančius 20 metų, mes labai aiškiai pabrėžiame, kad Baltijos šalyse turi būti daugiau tarpusavio vienybės ir kad mes turime priartėti prie Šiaurės šalių. Mūsų strateginis tikslas – skirti didesnį dėmesį integracijai su Šiaurės šalimis.
Šiaurės ir Baltijos šalių prekės ženklas arba identitetas iki to laiko, tikėkimės, bus daug labiau išvystytas.
Šiaurės ir Baltijos regionai turi labai geras perspektyvas ir labai gerą prekės ženklą, ypač šios krizės metu – galite palyginti Šiaurės ir Baltijos šalių regionus su kai kuriais pietiniais Europos regionais ir pamatysite aiškius skirtumus.
Ar nemanote, kad Lietuva šiek tiek išsiskiria iš kitų Šiaurės ir Baltijos šalių – kartais ji vadinama Baltijos Italija. Jūs puoselėjate katalikiškas tradicijas, kunigaikštystės istoriją ir galbūt Jums artimesnė Vidurio Europa? Tai kokia gi yra Jūsų padėtis?
Aš pasinaudočiau ir vienų, ir kitų pranašumais. Visų pirma, Šiaurės ir Baltijos šalių integracija ir bendradarbiavimas yra labai naudingi visoms regiono šalims, kadangi šis regionas yra labai dinamiškas ir inovatyvus, išsiskiriantis griežta biudžeto politika. Mes turime gerą prekės ženklą.
Nuo Vidurio Europos skiriamės tokiose srityse, kaip ekonomika ir pramonė. Mes negalime varžytis su Vidurio Europos šalimis, pavyzdžiui, sunkiosios pramonės vystymo srityje, mes nesame taip arti stambiausių Europos pramonės centrų, bet esame daug stipresni aukštųjų technologijų paslaugų srityje. Ir turime išsaugoti šį skirtumą.
Ir dar, mes turime pranašumą – istoriškai susiklosčiusius neblogus santykius su Rytų kaimynėmis Baltarusija ar Ukraina, kurios buvo Didžiosios kunigaikštystės sudėtyje. Ateityje tai žada gerą pelną, kadangi atveria vis daugiau galimybių patekti į šias rinkas.
Aišku, šiuo metu Baltarusija yra izoliuota šalis, ir sunku prognozuoti, kaip klostysis reikalai artimiausiu metu.
Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke Andriau Kubiliau, ar yra dalykų, kuriuos Jūs norėtumėte padaryti taip pat, kaip padarė estai ar latviai, jeigu turėtumėte galimybę pakeisti pastarųjų 20 metų istoriją?
Žinoma. Man norėtųsi, kad politinių jėgų išsidėstymas mūsų šalyje būtų buvęs toks, kaip Estijoje: per pastaruosius 20 metų Jūsų vyriausybę beveik visą laiką sudarė centro dešiniosios partijos, tuo tarpu kai Lietuvoje dešinieji centristai per 20 nepriklausomybės metų valdžioje buvo tik šešerius metus.
Ar Jūs galėtumėte latvius ir estus ko nors pamokyti?
Tiktai krepšinio.
Kaip Jūs manote, ar po 20 metų atsiras toks išskirtinis Baltijos identitetas, kokį dabar matome Šiaurės šalyse?
Manau, kad mes vis dažniau pastebėsime Baltijos identiteto ir Šiaurės šalių identiteto bendrumą.
Strategijose, kurias ketiname įgyvendinti per ateinančius 20 metų, mes labai aiškiai pabrėžiame, kad Baltijos šalyse turi būti daugiau tarpusavio vienybės ir kad mes turime priartėti prie Šiaurės šalių. Mūsų strateginis tikslas – skirti didesnį dėmesį integracijai su Šiaurės šalimis.
Šiaurės ir Baltijos šalių prekės ženklas arba identitetas iki to laiko, tikėkimės, bus daug labiau išvystytas.
Šiaurės ir Baltijos regionai turi labai geras perspektyvas ir labai gerą prekės ženklą, ypač šios krizės metu – galite palyginti Šiaurės ir Baltijos šalių regionus su kai kuriais pietiniais Europos regionais ir pamatysite aiškius skirtumus.
Ar nemanote, kad Lietuva šiek tiek išsiskiria iš kitų Šiaurės ir Baltijos šalių – kartais ji vadinama Baltijos Italija. Jūs puoselėjate katalikiškas tradicijas, kunigaikštystės istoriją ir galbūt Jums artimesnė Vidurio Europa? Tai kokia gi yra Jūsų padėtis?
Aš pasinaudočiau ir vienų, ir kitų pranašumais. Visų pirma, Šiaurės ir Baltijos šalių integracija ir bendradarbiavimas yra labai naudingi visoms regiono šalims, kadangi šis regionas yra labai dinamiškas ir inovatyvus, išsiskiriantis griežta biudžeto politika. Mes turime gerą prekės ženklą.
Nuo Vidurio Europos skiriamės tokiose srityse, kaip ekonomika ir pramonė. Mes negalime varžytis su Vidurio Europos šalimis, pavyzdžiui, sunkiosios pramonės vystymo srityje, mes nesame taip arti stambiausių Europos pramonės centrų, bet esame daug stipresni aukštųjų technologijų paslaugų srityje. Ir turime išsaugoti šį skirtumą.
Ir dar, mes turime pranašumą – istoriškai susiklosčiusius neblogus santykius su Rytų kaimynėmis Baltarusija ar Ukraina, kurios buvo Didžiosios kunigaikštystės sudėtyje. Ateityje tai žada gerą pelną, kadangi atveria vis daugiau galimybių patekti į šias rinkas.
Aišku, šiuo metu Baltarusija yra izoliuota šalis, ir sunku prognozuoti, kaip klostysis reikalai artimiausiu metu.
Griežtai draudžiama Marijampolietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Marijampolietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Marijampolietis.lt nuorodą.



